Lakūnai

„Įstros“ aerodrome skraidė ir akrobatinio skraidymo meno kitus pilotus mokė legendinis lakūnas Vytautas Lapėnas – absoliutus Sovietų Sąjungos ir socialistinių šalių akrobatinio skraidymo čempionas, iškovojęs Europos čempionato aukso ir pasaulio čempionato sidabro medalius, 1989 m. rugsėjo 19 d. išgyvenęs lėktuvo avariją, po kurios, netekęs kairės kojos ir kairės rankos pirštų, vėl išmoko vaikščioti, vairuoti automobilį ir pilotuoti lėktuvą.

2000 metais „Įstros“ aerodrome V.Lapėnas įkūrė ir savo vardu pavadino skraidymo mokyklą, kurioje daug metų treniravo 2007-aisiais absoliučiu pasaulio čempionu tapusį ispaną Ramoną Alonso ir Ispanijos nacionalinę akrobatinio skraidymo komandą – Europos bei pasaulio vicečempionę.

2002 m. aerodrome Vytautas Lapėnas surengė Europos akrobatinio skraidymo čempionatą, kuriame trečią vietą užėmė šio aviatoriaus parengta Lietuvos komanda, o pats Vytautas iškovojo sidabro medalį už sudėtingiausią laisvąją programą.

V.Lapėnas žuvo 2008 m. sausio 14 d., pilotuodamas malūnsparnį Rojūnų aerodrome, Panevėžio rajone.

Šiam iškiliam aviatoriui atminti sukurtas dokumentinis filmas, kuriame filmo režisierius I.Repšys V.Lapėną pavadino „žmogumi-paukščiu“. Tuo pačiu pavadinimu „Žmogus-paukštis“ 2008-2009 m. Rojūnų aerodrome organizuotos įspūdingos, tūkstantines minias sutraukusios aviacijos šventės.

1933 m. liepos 15 d., sumanę perskristi Atlanto vandenyną ir pasiekti Kauną, patyrę lakūnai S. Darius ir S. Girėnas leidosi į iki tol dar nepatirtą žygį. Sėkmingai pakilę iš Niujorko ir įveikę du kelionės etapus, Kauno jie taip ir nepasiekė. Lėktuvas sudužo tuometinės Vokietijos teritorijoje buvusiame Soldine (dabar – Lenkija), abu lietuviai žuvo. Iki tikslo jiems tebuvo likę vos 650 km.

Šią istoriją apgaubė mitai, o S. Darius ir S. Girėnas tapo tikrais Lietuvos herojais. Jų pavardės įrašytos ne tik į istorijos vadovėlius, išleista pašto ženklų serija, sukurti filmai, pilotų atvaizdai atsidūrė ir ant dešimties litų kupiūrų, bet ir sukurta ne viena legenda, kuri vėliau buvo paneigta. Kita vertus, du drąsos nestokoję lietuviai tapo simboliu ir padėjo mobilizuoti bei įkvėpti tautą.

Įdomūs faktai:

• „Lituanicos” skrydis buvo įrašytas kaip vienas tiksliausių pagal numatytą maršrutą.
• “Lituanica” pirmą kartą per Atlantą iš Šiaurės Amerikos į Lietuvą skraidino oro paštą. Sudužus lėktuvui, jame buvo rasta daugiau nei 900 laiškų
• „Lituanicos” skrydis pagal tuometines aviacijos galimybes, sudėtingumą ir rizikas ekspertų prilyginamas šiuolaikiniam pilotuojamam skrydžiui į kosmosą. Šiandien žmonės dažniau skraido į kosmosą, nei 1933 m. lėktuvais perskrisdavo Atlanto vandenyną.
• Vidutinis „Lituanicos” skrydžio greitis nesiekė 200 km/h. Reaktyvinius variklius turintys šiuolaikiniai keleiviniai lėktuvai skraido beveik 900 km/h vidutiniu greičiu naudodami tikslias palydovinės navigacijos sistemas.

Lakūnas-bandytojas, vienintelis lietuvis kosmonautas

R. Stankevičius 1962 m. baigė Marijampolės 2–ąją vidurinę mokyklą (dabar Rimanto Stankevičiaus pagrindinė mokykla), įstojo ir 1966 m. baigė Černigovo aukštąją aviacijos mokyklą.

Po mokslų tarnavo lakūnu, o 1969 m. paskirtas vyresniuoju SSRS karinės grupuotės Vokietijoje naikintuvų aviacijos pulko lakūnu. Nuo 1970 m. buvo vyresniuoju lakūnu. 1971–1972 m. dirbo vyresniuoju atskirojo aviacijos būrio lakūnu Egipto Arabų Respublikoje, taip pat dalyvavo karo veiksmuose prieš Izraelį. Nuo 1972 m. tapo naikintuvų aviacijos pulko grandies vadu Turkmėnijos Mary mieste.

1973 m. išleistas į atsargą, jam suteiktas SSRS KOP (Karinių oro pajėgų) majoro laipsnis. 1975 m. baigė SSRS Aviacijos pramonės ministerijos skrydžių tyrimo instituto lakūnų-bandytojų mokyklą. Ten pat dirbo lakūnu-bandytoju.

Neįtikėtini lietuvio pasiekimai

Jis atlikdavo bandomuosius, aukščiausio sudėtingumo, skrydžius. Dalyvavo MiG-29 naikintuvo bandymuose (suktuko sąlygomis). R. Stankevičius buvo aukščiausio lygio lakūnas-bandytojas, mokėjo valdyti 57 tipų lėktuvus ir turėjo didesnį nei 4000 val. skrydžio stažą.

1975 m. jam suteikta ketvirtos, 1976 m. trečios, 1979 m. antros, 1982 m. pirmos klasės lakūno-bandytojo kvalifikacija.

1977-06-12 paskirtas į specialaus pasirengimo grupę skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviais „Buran“. 1979–1980 m. mokėsi pagal bendrą kosminės parengties programą Jurijaus Gagarino kosmonautų rengimo centre. 1980 m. įtrauktas į kosmonautų-tyrėjų būrį.

1982 m. išlaikęs visas kosminės parengties įskaitas ir egzaminus gavo kosmonauto-bandytojo kvalifikaciją. Visgi į kosmosą R. Stankevičiui išskristi nepavyko, nors į kosminę komandą buvo įtrauktas ne vieną kartą.

1989 m. R.Stankevičiui suteiktas nusipelniusio SSRS lakūno-bandytojo vardas. R.Stankevičiaus nuopelnai aviacijai didžiuliai:

• pagal jo išbandytą ir sukurtą naikintuvo išvedimo iš suktuko manevrą iki šių dienų skraido viso pasaulio SU-27 naikintuvų pilotai.
• Į dangų „Buran“ R. Stankevičius pakėlė 11 kartų, marijampolietis iš esmės šį galiūną išmoko nuleisti saugiai įvairiomis oro sąlygomis.

Lakūno žūtis

1990 m. R. Stankevičius dalyvavo kasmetinėje aviacijos šventėje Everett mieste (JAV) ir pilotavo lėktuvą SU-27. Iš JAV keliavo į Italijoje, Trevizo provincijoje, vykusį aviacijos šou. Čia 1990-09-09 jis vykdė eilinį pasirodymą naikintuvu SU-27. Šou metu, darydamas vertikalią pilotažo figūrą, R.Stankevičius kilpą pradėjo aukščiausiame jos taške, kuris buvo kiek žemiau apskaičiuotojo. Nors lietuvis lėktuvą beveik išlygino prie žemės, tačiau nesugebėjo sulaikyti jo žemėjimo (milžiniška lėktuvo masė tapo nepavaldi patyrusio piloto rankose), todėl SU-27 palietė žemę pilvu ir sprogo. 1990-09-09 lietuviai neteko puikaus piloto ir vienintelio tautiečio kosmonauto.

D.Išganaitis buvo Lietuvos akrobatinio skraidymo rinktinės narys.

Iki žūties jis vadovavo Vytauto Lapėno skraidymo mokyklai, įsikūrusiai Panevėžio rajone, Paįstryje.

2002 m. ore sugedus jo pilotuojamam sportiniam lėktuvui "Jak-50", D.Išganaitis sugebėjo jį nukreipti į saugią vietą ir iššokti su parašiutu, tačiau 2004 m. balandžio 21 d. Aleksoto aerodrome įvyko sportinio lėktuvo "Su-29" avarija, kurios metu pilotas D.Išganaitis patyrė mirtinus sužalojimus ir mirė po kelių dienų. Įvykio vietoje žuvo kartu su juo skridęs 37 metų mechanikas Rolandas Žiaugrė.

Darius Išganaitis buvo minimas kaip vienas perspektyviausių Lietuvos akrobatinio skraidymo pilotų.

Viktoras Ramonas gimė 1954 m. liepos 31 d. Rusijoje, Irkutsko srityje. Į šį nesvetingą kraštą buvo ištremti jo tėvai. Šeimai grįžus į Lietuvą, 1961 m. rudenį V.Ramonas pradėjo mokytis Kuršėnų vidurinėje mokykloje. Ją baigęs 1972 m. stojo į Kauno politechnikos institutą Automatikos fakultetą, kurį baigęs įgijo inžinieriaus matematiko specialybę. Tuo nepasitenkindamas, mokslus tęsė aspirantūroje tame pačiame Institute. Mokslinio darbo sritis - elektroninių prietaisų funkcinė diagnostika.

Viktoras nuo mažens domėjosi aviacija. Tačiau dėl savo tremtinio biografijos neturėjo galimybių įstoti į sovietinę aviacijos profilio mokyklą. Teko darbuotis pagal specialybę Valstybiniame kelių projektavimo institute, projektuojant įvairius objektus, tarp jų Vilniaus - Klaipėdos ir Vilniaus - Panevėžio automagistrales.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, V.Ramonas visa galva pasinėrė į aviaciją. 1998 m., būdamas 44 metų, jis atėjo į Kauno aeroklubą. Čia po metų mokymosi gavo lakūno mėgėjo licenciją. Vėliau tobulinosi Lietuvos aviacijos institute - įgijo skrydžių pagal prietaisus kvalifikaciją.

Kurį laiką V.Ramonas Pietų Afrikos respublikoje mokėsi daugiamotorių lėktuvų pilotavimo, skraidė įvairiose Europos valstybėse. Iš Pietų Afrikos į Lietuvą atskraidino savo įsigytą lėktuvą. Tarp Lietuvos lakūnų mėgėjų tai buvo pirmas toks tolimas ir sudėtingas skrydis.

2003 m. vasarą, minint istorinio pilotų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 70-ąsias metines, Viktoras Ramonas kartu su kitu Kauno aeroklubo lakūnu Gintautu Staniuliu dvimotoriu lėktuvu pakartojo šį legendinį skrydį - perskrido Atlantą ir sėkmingai nusileido Niujorke. Šiam projektui, kurį lakūnai pavadino „Lituanica 70“, V.Ramonas ir G.Staniulis rengėsi daugiau nei pusmetį. Birželio 20 dieną po iškilmingų palydėtuvių abu lakūnai dvimotoriu lėktuvu „Piper Twin Comache“ (PA-30) pakilo iš Kauno Dariaus ir Girėno oro uosto. Po 6 valandų skrydžio nusileido Norvegijos mieste Bergene ir porą dienų laukė palankaus skrydžiui oro. Tačiau bandant lėktuvo variklius trūko stabdžiai ir pajudėjęs lėktuvas atsitrenkė į šalia stovėjusį sunkvežimį. Teko keisti sulamdytą lėktuvo sraigtą, o variklį išbandyti atestuotoje Oslo įmonėje. Bergene lietuviai užtruko ilgiau kaip savaitę. Tęsdami skrydį lietuviai leidosi Islandijoje, Grenlandijoje ir dviejuose Kanados miestuose. Paskutinis etapas iš Kanados miesto Sent Džonso iki Niujorko truko apie dvi valandas. Prieš 33 metus pagamintu lėktuvu V.Ramonas ir G.Staniulis 7,5 tūkstančio kilometrų tikėjosi įveikti per 35-37 skrydžio valandas, tačiau kelionė dėl nepalankių oro sąlygų ir smulkių incidentų iš Kauno iki Niujorko truko 16 parų. Šis lakūnų oro žygis tapo įsimintinu įvykiu tiek patiems lakūnams, tiek aviacijos bendruomenei ir jos gerbėjams.

2003 m. vasarą, minint istorinio pilotų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 70-ąsias metines, Viktoras Ramonas kartu su kitu Kauno aeroklubo lakūnu Gintautu Staniuliu dvimotoriu lėktuvu pakartojo šį legendinį skrydį - perskrido Atlantą ir sėkmingai nusileido Niujorke. Šiam projektui, kurį lakūnai pavadino „Lituanica 70“, V.Ramonas ir G.Staniulis rengėsi daugiau nei pusmetį. Birželio 20 dieną po iškilmingų palydėtuvių abu lakūnai dvimotoriu lėktuvu „Piper Twin Comache“ (PA-30) pakilo iš Kauno Dariaus ir Girėno oro uosto. Po 6 valandų skrydžio nusileido Norvegijos mieste Bergene ir porą dienų laukė palankaus skrydžiui oro. Tačiau bandant lėktuvo variklius trūko stabdžiai ir pajudėjęs lėktuvas atsitrenkė į šalia stovėjusį sunkvežimį. Teko keisti sulamdytą lėktuvo sraigtą, o variklį išbandyti atestuotoje Oslo įmonėje. Bergene lietuviai užtruko ilgiau kaip savaitę. Tęsdami skrydį lietuviai leidosi Islandijoje, Grenlandijoje ir dviejuose Kanados miestuose. Paskutinis etapas iš Kanados miesto Sent Džonso iki Niujorko truko apie dvi valandas. Prieš 33 metus pagamintu lėktuvu V.Ramonas ir G.Staniulis 7,5 tūkstančio kilometrų tikėjosi įveikti per 35-37 skrydžio valandas, tačiau kelionė dėl nepalankių oro sąlygų ir smulkių incidentų iš Kauno iki Niujorko truko 16 parų. Šis lakūnų oro žygis tapo įsimintinu įvykiu tiek patiems lakūnams, tiek aviacijos bendruomenei ir jos gerbėjams.

Viktoro Ramono gyvenimas baigėsi netikėtai 2019 m. gruodžio 8 dieną, nukritus mokomajam dvimotoriui lėktuvui „Piper PA-30“. Lėktuvas nukrito į gyvenamojo namo kiemą Noreikiškėse, Kauno rajone. Kartu su patyrusiu pilotu V.Ramonu žuvo ir tuo lėktuvu skridęs jo mokinys.

Lakūnas instruktorius Levas. Taip Leonas Jonys vadinamas aviatorių bendruomenės.

SSRS akrobatinio skraidymo čempionatų prizininkas, tarptautinių varžybų nugalėtojas ir prizininkas, tarptautinės kategorijos teisėjas, SSRS sporto meistras, LTSR nusipelnęs treneris. Taip L. Jonys žinomas sporto pasaulyje.

Pūčkornės kaime Varėnos r. gimęs L. Jonys, baigęs Kauno politechnikos institutą, 1975–1982 m. dirbo Kauno fizikinių techninių energetikos problemų institute. Po to trejus metus buvo Kauno aviacijos technikos sporto klubo lakūnas instruktorius, vėliau – iki 1991-ųjų – buvo vyriausiasis lakūnas instruktorius, Lietuvos akrobatinio skraidymo rinktinės vyriausiasis treneris.

1991 m. L. Jonys tapo Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) aviacijos junginio Vilniaus eskadrilėje lakūnu instruktoriumi, kuopos vadu, skraidymų organizavimo skyriaus viršininku. 1993–1994 m. jam buvo patikėtas Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidento postas.

1994 m. L. Jonys pradėjo dirbti Vilniaus Gedimino technikos universiteto A. Gustaičio aviacijos institute – ėjo direktoriaus pavaduotojo skrydžiams, vyriausiojo inspektoriaus ir Aviacijos technologijų katedros asistento pareigas.

Su Lietuvos komanda L Jonys dalyvavo pasaulio aukščiausiosios kategorijos aviacijos sporto žaidynėse ir pasaulio čempionate Ispanijoje (2001).

Akrobatinio skraidymo mėgėjai L.Jonį ne kartą matė ir įvairių švenčių metu, kur Levas savo meistriškumą demonstravo su kitais garsiosios „Vilniaus trijulės“ nariais – Rolandu Paksu ir Robertu Noreika.

Aviatorius, vienas iš Įstros aerodromo įkūrėjų

Valdas Šimoliūnas gimė ir užaugo Pasvalyje. Baigęs Pasvalio P.Vileišio vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar VGTU), kurį baigė su pagyrimu.

Dar mokykloje V.Šimoliūnas susidomėjo aviacija. Šis pomėgis lydėjo jį visa gyvenimą. Pirmumą jis teikė sklandytuvams.

V.Šimoliūnas buvo vienas iš “Įstros aerodromo” įkūrėjų, artimas žymaus aviatoriaus V.Lapėno bičiulis.

V.Šimoliūnas žinomas kaip aviatorius, sklandytojas, aviacijos rėmėjas.

Valdas Šimoliūnas mire 2008 m. sausio 15 d., kai būnant Italijoje, neatleikė širdis sužinojus apie artimo bičiulio V.Lapėno žūtį.